Kaip keičiasi mūsų reikalavimai būstui, ir ko ieškosime ateinantį penkmetį

Pasaulyje pandemijų buvo ne viena. Naivu būtų tikėtis, kad ir ši paskutinė. Daug nepatogumų, tačiau mūsų – žmonijos – užduotis tokiais momentais yra susiimti, prisitaikyti ir išlikti. O šiaip – niekas pasaulio nesustabdė, niekas jo ir nesustabdys. NT rinka kaip riedėjo į priekį, taip ir rieda: praėjusių metų rudenį sandorių skaičius viršijo ankstesnius rekordus, o būstai apžiūrimi ir įsigyjami net ir online priemonėmis. Užtrunka ilgiau, bet procesas nenutrūko. Naujų, tų savo išvajotų ir vienintelių, namų išsiilgę pirkėjai žvalgosi, renkasi ir sėkmingai juos įsigiję kuria savo svajonių tvirtovę.

Įdomu tai, kad taip nemylima ir linčiuojama pandemija visgi ėmė ir nemenkai pakoregavo mūsų pirkėjų poreikius, tad šįkart apie tai, kokie būstai bus geidžiamiausių viršūnėje ateinantį penkmetį.

Kalbant apie pastaruosius keletą metų buvo labai aišku, ko reikia gyventojams. Populiariausi buvo iki 50 kvadratinių metrų būstai, dažniausiai tai – dviejų kambarių gyvenamieji plotai, į kuriuos buvo sugrįžtama pernakvoti tada, kai pasibaigdavo intensyvus darbinis ir socialinis gyvenimas. Namuose būdavome retai, todėl jų „pareiga“ buvo saugoti mūsų daiktus, priimti mus pernakvoti ir pasiruošti kitos dienos darbams bei susitikimams. Namams nebeteikėme tiek daug reikšmės, vyravo minimalistiniai interjerai ir noras, kad viskas, ko reikia, būtų po ranka. Taip po truputėlį daugelio širdyse įsitvirtino japoniškojo kanso stiliaus tonai ir mums nieko tuose tonuose netrūko.

O štai dabar ši situacija pasikeitė iš esmės. Panašu, kad supratome, jog mūsų namai yra mūsų tvirtovė ir naujieji pirkėjai dairosi erdvesnių, o svarbiausia, su daugiau atskirų erdvių, būstų. Kodėl?

Kadangi galimybė dirbti iš namų gali tapti nauja darbo santykių realybe, bus populiari darbo erdvė namuose. Tam, suprantama reikės ir atskiro kambario. Jame bus galima susikaupti, dalyvauti online susitikimuose su bendrdarbiais ir klientais.

Antroji tendencija, pakoreguosianti pirkėjų elgseną, yra migracija į rajonus. Jei į darbą automobiliu keliauti ir nejudančiose transporto spūstyse praleisti nemažai laiko gali tekti rečiau, labai įmanoma, kad pradėsime tolti nuo miesto centro į periferiją, daugiau dėmesio skirsime poilsiui gamtoje ir aktyviam laisvalaikiui.

O štai iš čia kyla ir dar viena tendencija. Jei jau daugiau laiko būsime namuose, ieškosime ir erdvės, kur tą laiką praleisti – terasos, kiemelio, balkono, sodelio ar panašiai. Vietos, kur galėtume auginti vieną kitą augalą, gal net salotą; kur galėtume ramiai prisėsti, išgerti kavos ar kepsninėje pasigaminti sekmadienio pietus.

Labai įmanoma, kad dar labiau išaugs būstų gyvenvietėse paklausa, o viršų paims tos gyvenvietės, kuriose bus įrengta ne tik žaidimų aikštelių vaikams, bet ir viešų erdvių suaugusiems – sporto treniruokliai, vieta iškyloms, draugiškiems ir šeimyniškiems pasisėdėjimams ar kitoms įdomioms veikloms. Kartu ieškosime ir galimybių pasivaikščioti ar pabėgioti neasfaltuotais, sąnarius tausojančiais takeliais, tad namai gamtos prieglobstyje esančiuose rajonuose bus gan populiarūs.

Apibendrinant šią dalį išvada yra viena – ateinantį penkmetį augs ieškomų būstų plotas ir gali būti, kad miesto centras nebepasižymės tokia aktyvia dėmesio trauka.

Dar vienas aktualus ir labai dažnai girdimas klausimas – ar būstai pigs. Daug smalsaujančių, daug ir šia informacija žongliruojančių. Šiandien tai yra labiausiai kirbantis klausimas, kuriuo spekuliacijų, žinoma, daug, o ekspertų nuomonės išsiskiria. Dabar būstų kainos yra šiek tiek pakilusios, o žiūrint į tai, kaip pasaulio ekonomikos deficitai lopomi įjungtomis pinigų spausdinimo mašinomis, o centriniai bankai mažindami palūkanas intensyviai skatina vartojimą, būstų kainų kritimo tikėtis nereikėtų.

Jei jūs parduodate būstą, tačiau nenorite investuoti jums taip brangaus laiko ir rūpintis visu pardavimo procesu, ar turite klausimų, susijusių su NT pardavimu, kviečiu kreiptis ir būtinai jums patarsiu bei padėsiu.